Karavankai

Koordinatės: 46°26′3″ š. pl. 14°10′24″ r. ilg. / 46.43417°š. pl. 14.17333°r. ilg. / 46.43417; 14.17333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karavankai
Vaizdas nuo Stolo į rytinę Karavankės dalį
Vaizdas nuo Stolo į rytinę Karavankės dalį
Žemynas Europa
Šalys Slovėnijos vėliava Slovėnija
Aukščiausias taškas 2236 m (Stolas)
Koordinatės 46°26′3″ š. pl. 14°10′24″ r. ilg. / 46.43417°š. pl. 14.17333°r. ilg. / 46.43417; 14.17333
Uolienos kalkakmeniai ir dolomitai

Karavankai (slovėn. Karavanke; vok. Karawanken) – kalnų grandinė Alpėse Slovėnijos ir Austrijos pasienyje. Grandinės ilgis apie 120 km, tad tai viena ilgiausių kalnų grandinių Europoje.[1]

Kartu su Kamniko ir Savinjos Alpėmis Karavankų grandinė sudaro natūralią sieną tarp Austrijos ir Slovėnijos. Tai viena seniausių administracinių sienų Europoje, nes ji buvo siena tarp Karintijos hercogijos ir Karniolos (kitaip vadinamos Kraina) beveik tūkstantį metų. Prieš tai šios grandinės buvo Karantanijos slavų kunigaikštystės pietinė siena, o dar anksčiau – Senovės Romos provincijos Noriko siena.

Kalnagūbrį kerta eilė kalnų perėjų, kuriomis eina svarbūs prekybiniai maršrutai. Viena jų yra vok. Loiblpass ar slovėn. Ljubelj perėja, esanti 1370 m aukštyje ir naudojama nuo priešistorinių laikų. Dabar Karavankus kerta Karavankų geležinkelio ir automobilių tuneliai, jungiantys Filachą Austrijoje ir Jesenices Slovėnijoje.

Karavankai tinka alpinizmui, joje yra daug alpinistų prieglaudų. Nuo daugelio viršūnių gerai matyti Klagenfurto apylinkės Austrijoje ir Liublianos apylinkės Slovėnijoje. Austrijos pusės šlaitai yra uolėti ir statūs, o Slovėnijos pusės šlaitai lėkštesni, virš 1700 m. apaugę žolėmis ir krūmais, o žemiau – eglėmis ir žemomis pušimis

Pagrindiniai kalnai:


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]