Marija Radvilienė

Marija Lupu-Radvilienė (rumun. Maria Lupu; g. ? – m. 1660 m., Sluckas) – Moldavijos kunigaikštytė, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos žmona.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Moldavijos gospodario Baziliaus Lupu šeimoje. Tėvas, būdamas Osmanų imperijos vasalas, turėjo gauti turkų sultono sutikimą savo vaikų vedyboms. Viena duktė Ruksandra ištekėjo už Ukrainos kazokų vado Bogdano Chmelnickio sūnaus Timofejaus, o Marija – už našlio Jonušo Radvilos. Pastarosios jungtuvės vyko 1646 m. liepos 5 d. (kitais duomenimis 1645 m. vasario 15 d.) Moldavijos mieste Jasuose, Trijų hierarchų cerkvėje (?) (rumun. Biserica Trei herarhi).

Į vyro valdas Kėdainiuose Marija Radvilienė atsivežė didelį kraitį. Jos lėšomis miesto Knypavos aikštėje 1648–1650 m. buvo pastatyta Šv. Andrejaus cerkvė ir šalia įsteigtas Kristaus Atsimainymo stačiatikių vyrų vienuolynas. Vienuolynas ilgainiui nunyko, o cerkvė buvo perkelta į stačiatikių kapines, dar vėliau – į Rumšiškių Liaudies buities muziejų.^[1] ^[2] ^[3]

Jonušą Radvilą už sąjungos su Švedijos karalyste sudarymą imta persekioti, 1655 m. kariuomenės apgultoje pilyje Tikocine jis mirė. Likusi viena, Marija norėjo dalį savo kraičio paaukoti vienuolynui Zabluduve, kitų dviejų stačiatikių vienuolynų steigimui Vilniuje. Tokius sprendimus užginčijo vyro pusbrolis Lietuvos didysis žirgininkas kunigaikštis Boguslavas. Bylą kelis kartus nagrinėjo Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas.

Kunigaikštienė Marija Radvilienė mirė Slucke, palikuonių neturėjo. Buvo palaidota vietiniame Šv.Trejybės stačiatikių vienuolyne. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyno teritorijoje buvo įkurdintas karinis dalinys, kapas neišliko.