Spauda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spausdinimo procesas

Spauda – spaudžiant ir elektromagnetiniam laukui veikiant purškimo būdu ant popieriaus gauto teksto tiražavimas, atliekamas atitinkamai paruošus spausdinimo formas. Taip pat spauda gali būti vadinama spaustuvės, leidyklos, redakcijos ir kitų panašių organizacijų produkcija.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spauda pagal leidinio ir laiko ryšį skirstoma į kelias grupes:

  • periodinė spauda – reguliariai leidžiamų leidinių (tuo pačiu pavadinimu, vienodai įformintų, numeruotų bei datuotų, dažniausiai vienodos apimties ir vienodo formato) visuma. Pvz.: laikraštis, žurnalas, biuletenis.
  • neperiodinė spauda – nereguliariai leidžiamos visuomenės informavimo priemonės, įvairių pavadinimų, apimties ir formato, skirtingai įforminti leidiniai. Tai gali būti įvairi reklaminė produkcija, literatūros gaminiai. Pvz.: knyga, brošiūra, rinkinys, lankstinukas, albumas.[1]

Išradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Johanas Gutenbergas, vokiečių spaustuvininkas, XV a. ketvirtajame dešimtmetyje pagamino rankinį raidžių – judančių literų – liejimo prietaisą ir rankinį spaustuvės atspaudų presą. Visa tai pradėjo naudoti savo spaustuvėje Mainco mieste. Išlikęs 1445 m. išspausdintas „Sibilės knygos“ fragmentas „Paskutinysis teismas“. 1456 m. J. Gutenbergas baigė spausdinti 42 eilučių Bibliją (200 egzempliorių), 1457 m. parengė ir išleido Mainco psalmyną, taip pat kitus mažesnius leidinius: E. Donato lotynų kalbos gramatikos vadovėlį (po 1456 m.), „Turkų kalendorių“ (1455 m.), „Turkų bulę“ (1456 m.), „Astronomijos kalendorių“ (tarp 1457–1459 m.). Iki 1501 metų Europoje buvo 1000 spaustuvių, kuriose buvo išleista 35000 knygų ir 20 milijonų kopijų.

Vėliau, kaip manoma, Gutenbergo išradimas buvo vystomas Nyderlanduose. Daugelis bandė imtis leidybos verslo, bet jį mesdavo, nes buvo blogai organizuojamas knygų platinimas. Be to, buvo mažas raštingumas, o dauguma žmonių visai nemokėjo skaityti. Galiausiai šis išradimas paskatino žmones ne tik domėtis ar žavėtis knygų kultūra, bet ir patiems mokytis skaityti.

Gutenbergas siekė parodyti, kad spausdinta knyga gali būti tiek pat graži, kiek ir kaligrafiškai perrašyta to meto brangiai apmokamų rašto menininkų. Spauda paspartino mokslinės minties plėtros spartą ir mokslo atradimų greitesnį realizavimą gyvenime. Tai vėliau lėmė kitų gyvenimo sričių pokyčius. J. Gutenbergo spausdinimo preso išradimas padarė perversmą knygos istorijoje, nes buvo greitas ir efektyvus. Taip galėjo plisti įvairios žinios, visuomenė tobulėjo ir lavėjo. Be to, Gutenbergo išradimas pasitarnavo antikos rašytinio palikimo suradimui ir išpopuliarinimui.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje spauda atsirado XVI a. Pirmiausia pradėta spausdinti knygas. XVIII a. vid. pasirodė laikraštis, o XIX a. pradžioje – žurnalas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žurnalistikos enciklopedija, 1997 Vilnius
  • P. Vileišis „Apie Joną Gutenbergą ir apie tai, kaip žmonės skaityti ir rašyti išmoko“, 1900 m.
  • S. Dabušis „Jonas Gutenbergas – spaudos išradėjas“, 1935 m., Kaunas
  1. https://skaitmena.lt 2023-03-09 spauda reklamos gamybos srityje.