Arka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arka

Arka – kreivinė sąrama virš angos, nišos ar skliautuotos patalpos. Savo forma gali būti pusapskritės, segmentinės, smailiosios, trilapės, elipsinės, liepsninės ir kt.

Lietuvos architektūroje arkos atsirado XIII–XIV a. (Krėvos, Medininkų, Lydos, Kauno pilys). Pirmosios arkos buvo segmentinės, pusapskritės. Gotikos architektūros laikotarpiu išplito smailiosios ir liepsninės arkos, renesanso–biforinės, elipsinės[1].


Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 102